Klausimai ir atsakymai
Eureka atsakymai
Ar BDAR taikomas įmonėms už ES ribų?
Gali būti taikomas. Jis taikomas duomenų tvarkymui, kai duomenis tvarko duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo buveinė Sąjungoje, vykdydama savo veiklą, neatsižvelgiant į tai, ar duomenys tvarkomi Sąjungoje, ar ne.
Sąjungoje neįsisteigusiam duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui jis taikomas, kai šis tvarko Sąjungoje esančių duomenų subjektų asmens duomenis, o duomenų tvarkymas susijęs su prekių ar paslaugų siūlymu jiems, nesvarbu, ar jie turi mokėti, arba su jų elgesio stebėsena tiek, kiek jų elgesys vyksta Sąjungoje.
Toks duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas, išskyrus tam tikras išimtis, turi raštu paskirti atstovą Sąjungoje.
Ar BDAR taikomas asmenims jų privačiame gyvenime?
Netaikomas duomenų tvarkymui, kurį fizinis asmuo atlieka užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla.
18 konstatuojamojoje dalyje tokia veikla apibūdinama kaip nesusijusi su profesine ar komercine veikla; kaip pavyzdžiai nurodomi susirašinėjimas, adresų turėjimas, naudojimasis socialiniais tinklais ir veikla internete, vykdoma tokios veiklos kontekste.
Joje pridurta, kad Reglamentas vis dėlto taikomas duomenų valdytojams arba duomenų tvarkytojams, kurie suteikia priemones asmens duomenims tvarkyti tokios asmeninės ar namų ūkio veiklos tikslais.
Kas laikoma asmens duomenimis?
Reglamente apibrėžta: „asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas)“.
Fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ar interneto identifikatorių, arba pagal jo fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius.
Pagal 26 konstatuojamąją dalį duomenys, kuriems suteikti pseudonimai ir kuriuos naudojant papildomą informaciją būtų galima priskirti asmeniui, laikomi asmens duomenimis; anoniminei informacijai Reglamentas netaikomas.
Šią nuostatą yra išaiškinęs Teisingumo Teismas; straipsnio puslapyje esanti nuoroda Teismų praktika veda į jo sprendimus.
Kokie yra pagrindiniai BDAR principai?
Jie išdėstyti 5 straipsnyje. Asmens duomenys turi būti:
- tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu;
- renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu;
- adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia;
- tikslūs ir prireikus atnaujinami;
- laikomi tokia forma, kad tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei būtina, išskyrus archyvavimo, mokslinių tyrimų ir statistikos išimtis; ir
- tvarkomi užtikrinant tinkamą saugumą.
Duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad šių principų būtų laikomasi, ir turi sugebėti tai įrodyti („atskaitomybės principas“).
Ar sutikimas visada būtinas?
Ne. Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikomas bent vienas iš šešių 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, ir tik tokiu mastu, kokiu jis taikomas; sutikimas yra vienas iš jų.
Kiti pagrindai – kai tvarkyti duomenis būtina:
- sutarčiai su duomenų subjektu arba veiksmams jo prašymu prieš sudarant sutartį;
- duomenų valdytojo teisinei prievolei įvykdyti;
- gyvybiniams duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesams apsaugoti;
- užduočiai, vykdomai viešojo intereso labui arba vykdant viešosios valdžios funkcijas, atlikti; arba
- teisėtiems duomenų valdytojo ar trečiosios šalies interesams, kai duomenų subjekto interesai nėra už juos viršesni.
9 straipsnyje nustatytos papildomos sąlygos specialių kategorijų asmens duomenims.
Kada sutikimas yra galiojantis?
Reglamente apibrėžta: „duomenų subjekto sutikimas – bet koks laisva valia duotas, konkretus ir nedviprasmiškas tinkamai informuoto duomenų subjekto valios išreiškimas pareiškimu arba vienareikšmiais veiksmais kuriais jis sutinka, kad būtų tvarkomi su juo susiję asmens duomenys“.
Duomenų valdytojas turi sugebėti įrodyti, kad duomenų subjektas davė sutikimą. Jei prašymas duoti sutikimą pateikiamas rašytiniame pareiškime, kuris susijęs ir su kitais klausimais, jis turi būti aiškiai atskirtas nuo tų klausimų.
Vertinant, ar sutikimas duotas laisva valia, kuo labiau atsižvelgiama, be kita ko, į tai, ar sutarties vykdymas susiejamas su sutikimu tvarkyti duomenis, kurie nėra būtini tai sutarčiai vykdyti.
Ar sutikimą galima atšaukti?
Taip. Duomenų subjektas turi teisę bet kuriuo metu atšaukti savo sutikimą, ir atšaukti sutikimą turi būti taip pat lengva, kaip jį duoti. Prieš duodamas sutikimą, duomenų subjektas turi būti apie tai informuotas.
Sutikimo atšaukimas nedaro poveikio sutikimu pagrįsto duomenų tvarkymo, atlikto iki atšaukimo, teisėtumui. Kai duomenų tvarkymas buvo grindžiamas sutikimu ir nėra jokio kito teisinio pagrindo jį tvarkyti, duomenų subjektas gali reikalauti duomenis ištrinti.
Kas yra teisėtas interesas?
Pagal 6 straipsnio 1 dalies f punktą duomenų tvarkymas yra teisėtas, kai tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas.
Valdžios institucijos, vykdydamos savo užduotis, šiuo pagrindu remtis negali.
47 konstatuojamojoje dalyje nurodomi pagrįsti duomenų subjekto lūkesčiai, o kaip pavyzdžiai pateikiami sukčiavimo prevencija ir tiesioginė rinkodara.
Šią nuostatą yra išaiškinęs Teisingumo Teismas; straipsnio puslapyje esanti nuoroda Teismų praktika veda į jo sprendimus.
Ar galima tvarkyti sveikatos duomenis ar kitus jautrius duomenis?
Reglamente vartojama sąvoka „specialių kategorijų asmens duomenys“.
Draudžiama tvarkyti asmens duomenis, atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose, taip pat genetinius duomenis, biometrinius duomenis, siekiant konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę, sveikatos duomenis ir duomenis apie lytinį gyvenimą ar lytinę orientaciją, nebent taikomas vienas iš dešimties 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų atvejų.
Tarp jų yra:
- aiškus sutikimas (nebent Sąjungos arba valstybės narės teisė tai draudžia);
- darbo ir socialinės apsaugos teisė, kiek tai leidžiama Sąjungos arba valstybės narės teisėje arba kolektyvine sutartimi;
- gyvybiniai interesai, kai duomenų subjektas dėl fizinių ar teisinių priežasčių negali duoti sutikimo;
- duomenys, kuriuos duomenų subjektas yra akivaizdžiai paskelbęs viešai;
- teisiniai reikalavimai; ir
- viešojo intereso, sveikatos ir mokslinių tyrimų tikslai, kai tai numatyta teisėje ir taikomos apsaugos priemonės.
Nuo kokio amžiaus vaikas gali duoti sutikimą internete?
Kai duomenų tvarkymas grindžiamas sutikimu ir informacinės visuomenės paslaugos tiesiogiai siūlomos vaikui, vaiko asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas, jei vaikas yra bent 16 metų amžiaus. Jei vaikas jaunesnis nei 16 metų, toks tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu sutikimą davė arba leido vaiko tėvų pareigų turėtojas, ir tokiu mastu, kokiu jis duotas.
Valstybės narės įstatymu gali numatyti jaunesnio amžiaus ribą, bet ne mažiau nei 13 metų.
Duomenų valdytojas, atsižvelgdamas į turimas technologijas, turi dėti pagrįstas pastangas tokiam sutikimui patikrinti. Tai nedaro poveikio bendrajai valstybių narių sutarčių teisei.
Per kiek laiko duomenų valdytojas turi atsakyti į prašymą?
Duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo, turi pateikti duomenų subjektui informaciją apie veiksmus, kurių imtasi gavus prašymą pagal 15–22 straipsnius.
Prireikus šis laikotarpis gali būti pratęstas dar dviem mėnesiams, atsižvelgiant į prašymų sudėtingumą ir skaičių; apie pratęsimą ir jo priežastis duomenų valdytojas turi informuoti duomenų subjektą per vieną mėnesį.
Jei duomenų valdytojas nesiima veiksmų pagal prašymą, jis per vieną mėnesį turi nurodyti priežastis ir informuoti apie galimybę pateikti skundą priežiūros institucijai bei pasinaudoti teisių gynimo priemone.
Ar už prašymą reikia mokėti?
Paprastai ne. Pagal 13 ir 14 straipsnius teikiama informacija, pranešimai ir veiksmai pagal 15–22 ir 34 straipsnius yra nemokami.
Kai prašymai yra akivaizdžiai nepagrįsti arba neproporcingi, visų pirma dėl jų pasikartojančio turinio, duomenų valdytojas gali imti pagrįstą mokestį, atsižvelgdamas į administracines išlaidas, arba atsisakyti imtis veiksmų; jis turi įrodyti tokį prašymo pobūdį.
Už visas papildomas duomenų subjekto prašomas duomenų kopijas duomenų valdytojas gali imti administracinėmis išlaidomis pagrįstą mokestį.
Ar galiu gauti savo duomenų kopiją?
Taip. Duomenų subjektas turi teisę iš duomenų valdytojo gauti patvirtinimą, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, o jei tokie duomenys tvarkomi, turi teisę susipažinti su jais ir su informacija, pavyzdžiui:
- apie tikslus;
- apie duomenų gavėjus;
- apie saugojimo laikotarpį, jei įmanoma;
- apie šaltinį, kiek turima informacijos; ir
- apie tai, ar priimami automatizuoti sprendimai, nurodyti 22 straipsnio 1 ir 4 dalyse.
Duomenų valdytojas turi pateikti tvarkomų asmens duomenų kopiją; jei prašymas pateiktas elektroninėmis priemonėmis, informacija pateikiama įprastai naudojama elektronine forma, nebent duomenų subjektas paprašo kitaip.
Teisė gauti kopiją neturi daryti neigiamo poveikio kitų asmenų teisėms ir laisvėms.
Ar turiu teisę, vadinamą „teisė būti pamirštam“, ir kada ji netaikoma?
17 straipsnyje nustatyta teisė reikalauti ištrinti duomenis, kuri jo antraštėje dar vadinama „teisė būti pamirštam“.
Duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas turi ištrinti asmens duomenis, kai taikomas vienas iš šešių pagrindų, pavyzdžiui:
- duomenys nebėra reikalingi tais tikslais, kuriais buvo surinkti;
- sutikimas atšauktas ir nėra jokio kito teisinio pagrindo; arba
- duomenys buvo tvarkomi neteisėtai.
Ši teisė netaikoma tiek, kiek duomenų tvarkymas būtinas:
- saviraiškos ir informacijos laisvei;
- teisinei prievolei;
- viešojo intereso užduočiai arba viešosios valdžios funkcijoms;
- visuomenės sveikatai;
- archyvavimui, moksliniams tyrimams ar statistikai 17 straipsnio 3 dalies d punkto sąlygomis; arba
- teisiniams reikalavimams.
Ar galiu nesutikti su tiesiogine rinkodara?
Taip. Kai asmens duomenys tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais, duomenų subjektas turi teisę bet kuriuo metu nesutikti, kad jie būtų tokiais tikslais tvarkomi, įskaitant profiliavimą, kiek jis susijęs su tokia tiesiogine rinkodara.
Duomenų subjektui prieštaraujant asmens duomenys tokiais tikslais nebetvarkomi. Ne vėliau kaip pirmą kartą susisiekiant su duomenų subjektu jis turi būti aiškiai informuotas apie šią teisę, ir ši informacija turi būti pateikta aiškiai ir atskirai nuo kitos informacijos.
Ar kompiuteris gali vienas priimti sprendimą dėl manęs?
Duomenų subjektas turi teisę, kad jam nebūtų taikomas tik automatizuotu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimą, grindžiamas sprendimas, dėl kurio jam kyla teisinės pasekmės arba kuris jam panašiu būdu daro didelį poveikį.
Ši teisė netaikoma, jeigu sprendimas:
- yra būtinas siekiant sudaryti arba vykdyti sutartį tarp duomenų subjekto ir duomenų valdytojo;
- yra leidžiamas Sąjungos arba valstybės narės teisėje, kurioje nustatytos tinkamos apsaugos priemonės; arba
- yra pagrįstas aiškiu duomenų subjekto sutikimu.
Sutarties ir sutikimo atvejais duomenų valdytojas turi užtikrinti bent teisę:
- reikalauti žmogaus įsikišimo;
- pareikšti savo požiūrį; ir
- ginčyti sprendimą.
Kada, kam ir per kiek laiko reikia pranešti apie asmens duomenų saugumo pažeidimą?
Duomenų valdytojas apie jį turi pranešti pagal 55 straipsnį kompetentingai priežiūros institucijai nepagrįstai nedelsdamas ir, jei įmanoma, ne vėliau kaip per 72 valandas nuo tada, kai sužino apie pažeidimą, nebent dėl pažeidimo neturėtų kilti pavojus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms.
Jei pranešama vėliau, turi būti nurodytos vėlavimo priežastys. Duomenų tvarkytojas apie pažeidimą duomenų valdytojui turi pranešti nepagrįstai nedelsdamas.
Kai dėl pažeidimo gali kilti didelis pavojus, duomenų valdytojas taip pat turi nepagrįstai nedelsdamas pranešti apie jį duomenų subjektui, nebent tenkinama viena iš 34 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų.
Duomenų valdytojas turi dokumentuoti kiekvieną pažeidimą.
Ar kiekviena įmonė turi tvarkyti duomenų tvarkymo veiklos įrašus?
Ne kiekviena. Kiekvienas duomenų valdytojas turi tvarkyti duomenų tvarkymo veiklos, už kurią jis atsakingas, įrašus, o kiekvienas duomenų tvarkytojas – visų kategorijų duomenų tvarkymo veiklos, vykdytos duomenų valdytojo vardu, įrašus.
Įrašai turi būti rašytiniai, įskaitant elektroninę formą, ir pateikiami priežiūros institucijai jos prašymu.
Ši prievolė netaikoma įmonei arba organizacijai, kurioje dirba mažiau kaip 250 darbuotojų, išskyrus atvejus, kai jos vykdomas duomenų tvarkymas:
- gali kelti pavojų duomenų subjektų teisėms ir laisvėms;
- nėra atsitiktinis; arba
- apima specialių kategorijų duomenis arba asmens duomenis apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas.
Kam reikia duomenų apsaugos pareigūno?
Duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas jį privalo paskirti, kai:
- duomenis tvarko valdžios institucija arba įstaiga, išskyrus teismus, kai jie vykdo savo teismines funkcijas; arba
- jų pagrindinė veikla yra duomenų tvarkymo operacijos, dėl kurių būtina reguliariai ir sistemingai dideliu mastu stebėti duomenų subjektus, arba specialių kategorijų duomenų ar asmens duomenų apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas tvarkymas dideliu mastu.
Kitais atvejais jie gali jį paskirti, o kai to reikalaujama Sąjungos arba valstybės narės teisėje, privalo paskirti.
Lietuvių kalbos redakcijos c punkte vartojamas jungtukas „arba“, kaip ištaisyta 2018 m. gegužės 23 d. klaidų ištaisymu (OL L 127, 23.5.2018, p. 2); pirmą kartą paskelbtame tekste buvo „ir“.
Kada reikia atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą?
Kai dėl tam tikros rūšies duomenų tvarkymo, ypač naudojant naujas technologijas, gali kilti didelis pavojus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms, duomenų valdytojas prieš pradėdamas tvarkyti duomenis turi atlikti vertinimą.
Jis visų pirma privalomas, kai:
- sistemingai ir išsamiai vertinami asmeniniai aspektai, remiantis automatizuotu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimą, ir tuo vertinimu grindžiami sprendimai, dėl kurių kyla teisinių ar panašaus masto pasekmių;
- dideliu mastu tvarkomi specialių kategorijų duomenys arba asmens duomenys apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas; ir
- dideliu mastu sistemingai stebima viešai prieinama vieta.
Priežiūros institucijos skelbia duomenų tvarkymo operacijų, kurioms jis privalomas, sąrašus.
Ar asmens duomenis galima perduoti į JAV ar kitas trečiąsias valstybes?
Straipsniuose nenurodyta nė viena valstybė; visoms trečiosioms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms taikomos tos pačios sąlygos.
Duomenys gali būti perduodami, kai Komisija nusprendė, kad valstybė, jos teritorija ar vienas ar daugiau konkrečių sektorių arba organizacija užtikrina tinkamo lygio apsaugą.
Nesant tokio sprendimo, duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas turi nustatyti tinkamas apsaugos priemones, pavyzdžiui, įmonei privalomas taisykles ar standartines duomenų apsaugos sąlygas, ir turi būti užtikrintos vykdytinos duomenų subjektų teisės ir veiksmingos teisių gynimo priemonės.
Nesant nei vieno, nei kito, duomenys gali būti perduodami tik taikant 49 straipsnyje nurodytą nukrypti leidžiančią nuostatą, pavyzdžiui, aiškų sutikimą, duotą po to, kai asmuo buvo informuotas apie galimus pavojus.
Kas užtikrina BDAR vykdymą?
Kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad už Reglamento taikymo stebėseną būtų atsakingos viena arba kelios nepriklausomos valdžios institucijos (Reglamente – „priežiūros institucija“).
Kiekviena jų veikia savo valstybės narės teritorijoje; jos užduotys apima Reglamento taikymo stebėseną ir užtikrinimą bei skundų nagrinėjimą, o įgaliojimai – administracinių baudų skyrimą.
Tarpvalstybinio duomenų tvarkymo atveju vadovaujančia priežiūros institucija veikia pagrindinės buveinės arba vienintelės buveinės priežiūros institucija.
Europos duomenų apsaugos valdyba, kurią sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės priežiūros institucijos vadovą ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, užtikrina nuoseklų Reglamento taikymą. Duomenų subjektai taip pat gali kreiptis į teismą.
Kur galiu pateikti skundą?
Kiekvienas duomenų subjektas, manantis, kad su juo susijusių asmens duomenų tvarkymu pažeidžiamas Reglamentas, turi teisę pateikti skundą priežiūros institucijai, visų pirma valstybėje narėje, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, darbo vieta arba įtariamo pažeidimo vieta.
Ta institucija turi informuoti apie skundo nagrinėjimo eigą ir rezultatus. Jei kompetentinga priežiūros institucija skundo nenagrinėja arba per tris mėnesius neinformuoja duomenų subjekto, jis gali kreiptis į teismą dėl tos institucijos.
Taip pat galima kreiptis į teismą dėl duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo, o veikti duomenų subjekto vardu galima įgalioti ne pelno įstaigą.
Kokio dydžio gali būti baudos?
Administracinės baudos kiekvienu konkrečiu atveju turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.
Už 83 straipsnio 4 dalyje išvardytus pažeidimus, pavyzdžiui, duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo prievolių pagal 8, 11, 25–39, 42 ir 43 straipsnius pažeidimus, skiriamos baudos iki 10 000 000 EUR arba, įmonės atveju, iki 2 % jos ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė.
Už 83 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus pažeidimus, pavyzdžiui, pagrindinių principų, duomenų subjektų teisių, duomenų perdavimo taisyklių pažeidimus ir nurodymo nevykdymą, skiriamos baudos iki 20 000 000 EUR arba, įmonės atveju, iki 4 %, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė.
Ar galiu reikalauti kompensacijos?
Bet kuris asmuo, patyręs materialinę ar nematerialinę žalą dėl Reglamento pažeidimo, turi teisę iš duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo gauti kompensaciją už patirtą žalą.
Duomenų tvarkyme dalyvaujantis duomenų valdytojas atsako už žalą, padarytą Reglamentą pažeidžiančiu duomenų tvarkymu; duomenų tvarkytojas atsako tik tuo atveju, jei jis nevykdė konkrečiai duomenų tvarkytojams nustatytų prievolių arba veikė viršydamas teisėtus duomenų valdytojo nurodymus ar jiems prieštaraudamas.
Bet kuris iš jų atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad jokiu būdu nėra atsakingas už įvykį, dėl kurio patirta žala.
Šią nuostatą yra išaiškinęs Teisingumo Teismas; straipsnio puslapyje esanti nuoroda Teismų praktika veda į jo sprendimus.
Ar BDAR yra reglamentas, ar direktyva, ir ar nacionalinė teisė vis dar svarbi?
Tai reglamentas – Reglamentas (ES) 2016/679. Jo baigiamojoje formuluotėje nurodyta, kad jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Nacionalinė teisė vis dar svarbi ten, kur Reglamentas jai palieka vietos arba jos reikalauja. Pavyzdžiui, valstybės narės:
- gali pritaikyti duomenų tvarkymo, grindžiamo teisine prievole ar viešąja užduotimi, taisykles;
- gali sumažinti vaiko sutikimo amžiaus ribą, bet ne žemiau nei 13 metų;
- turi suderinti duomenų apsaugą su saviraiškos ir informacijos laisve; ir
- turi nustatyti taisykles dėl kitų sankcijų.
Kiekviena valstybė narė taip pat įsteigia savo priežiūros instituciją.
Nuo kada taikomas BDAR ir ką jis pakeitė?
Jis taikomas nuo 2018 m. gegužės 25 d. Jis įsigaliojo dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Direktyva 95/46/EB juo panaikinta nuo 2018 m. gegužės 25 d. Nuorodos į tą direktyvą laikomos nuorodomis į Reglamentą, o nuorodos į tos direktyvos 29 straipsniu įsteigtą darbo grupę – nuorodomis į Europos duomenų apsaugos valdybą.
Kas yra „vieno langelio mechanizmas“?
Straipsniuose ši sąvoka nevartojama; 127 ir 128 konstatuojamosiose dalyse vartojama sąvoka „vieno langelio mechanizmas“, apimanti vadovaujančios priežiūros institucijos ir kitų susijusių priežiūros institucijų bendradarbiavimą.
Pagal straipsnius duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo pagrindinės buveinės arba vienintelės buveinės priežiūros institucija turi kompetenciją veikti kaip vadovaujanti priežiūros institucija jo vykdomo tarpvalstybinio duomenų tvarkymo atveju pagal 60 straipsnyje nustatytą procedūrą ir yra vienintelė jo kontaktinė institucija dėl to duomenų tvarkymo.
Kita priežiūros institucija gali nagrinėti atvejį, susijusį tik su jos valstybe nare, nebent vadovaujanti priežiūros institucija nuspręstų nagrinėti jį pati. Šios taisyklės netaikomos duomenų tvarkymui, kurį atlieka valdžios institucijos ar privačios įstaigos, veikiančios remdamosi 6 straipsnio 1 dalies c arba e punktu.
Ar BDAR taikomas žurnalistams ir mokslininkams?
Taip, bet galimos išimtys. Valstybės narės teisės aktais turi suderinti duomenų apsaugą su saviraiškos ir informacijos laisve, o duomenų tvarkymui žurnalistikos tikslais arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais turi numatyti II–VII ir IX skyrių išimtis ar nukrypti leidžiančias nuostatas, jei jos būtinos šioms teisėms suderinti.
Duomenų tvarkymui mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais taikomos tinkamos apsaugos priemonės; Sąjungos arba valstybės narės teisėje gali būti numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos nuo 15, 16, 18 ir 21 straipsniuose nustatytų teisių, jei dėl tų teisių konkrečių tikslų gali būti neįmanoma pasiekti arba jų pasiekimas gali būti labai apsunkintas ir tos nukrypti leidžiančios nuostatos yra būtinos.